Registracija telefonu +37068623977 | El. paštas: genklinika3k@gmail.com

Moterų nevaisingumo priežasčių tyrimai

Moterų nevaisingumo priežasčių tyrimai – tai išsamūs medicininiai ir genetiniai tyrimai, padedantys nustatyti galimas vaisingumo problemas, kurios gali trukdyti pastoti arba išnešioti vaisių. Moterų nevaisingumą gali lemti hormoniniai sutrikimai, genetinės mutacijos, struktūriniai reprodukcinės sistemos pokyčiai ar imuninės sistemos veiksniai. Šie tyrimai leidžia tiksliai diagnozuoti problemą ir parinkti tinkamiausią gydymo metodą.

Indikacijos tyrimui

Šie tyrimai rekomenduojami moterims, kurios:
✔️ Per vienerius metus reguliarių lytinių santykių be apsaugos nepastoja.
✔️ Patyrė pasikartojančius persileidimus.
✔️ Turi nereguliarų menstruacinį ciklą arba anovuliaciją (ovuliacijos nebuvimą).
✔️ Kenčia nuo policistinių kiaušidžių sindromo (PCOS).
✔️ Yra patyrusios dubens uždegimines ligas arba endometriozę.
✔️ Turi genetinių ligų šeimos istorijoje.
✔️ Susiduria su ankstyva menopauze arba priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu.

Pagrindiniai moterų nevaisingumo tyrimai

🔬 1. Hormoniniai tyrimai

  • FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) – vertinamas kiaušidžių rezervas ir ovuliacijos funkcija.

  • LH (liuteinizuojantis hormonas) – padeda nustatyti ovuliacijos procesą.

  • Estradiolis (E2) – vertinamas kiaušidžių aktyvumas.

  • AMH (anti-Miulerio hormonas) – rodo kiaušidžių rezervą ir galimą menopauzės amžių.

  • Prolaktinas – padidėjęs lygis gali slopinti ovuliaciją.

  • Testosteronas ir DHEA-S – svarbūs diagnozuojant policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS).

  • Skydliaukės hormonai (TSH, T3, T4) – jų disbalansas gali trukdyti pastoti.

🔬 2. Genetiniai tyrimai

  • Kariotipo analizė – nustato chromosomų anomalijas (pvz., Turnerio sindromą, lytinių chromosomų mozaicizmą).

  • CFTR geno mutacijų tyrimas – padeda nustatyti cistine fibroze susijusias problemas, galinčias paveikti moters reprodukciją.

  • FMR1 geno analizė – naudojama ankstyvos menopauzės (priešlaikinio kiaušidžių išsekimo) rizikai įvertinti.

  • POLG geno mutacijos – gali būti susijusios su kiaušidžių funkcijos išsekimu.

🔬 3. Imunologiniai tyrimai

  • Antifosfolipidinių antikūnų tyrimai – nustato autoimunines reakcijas, galinčias sukelti persileidimus.

  • NK (natūralių žudikių) ląstelių tyrimai – padeda įvertinti imuninės sistemos poveikį embriono implantacijai.

🔬 4. Kiaušintakių praeinamumo tyrimai

  • Histerosalpingografija (HSG) – rentgeno tyrimas, leidžiantis nustatyti, ar nėra kiaušintakių užsikimšimo.

  • Sonohisterografija (SIS) – ultragarsinis tyrimas, įvertinantis gimdos ertmės struktūrą ir kiaušintakių praeinamumą.

🔬 5. Kiaušidžių ir gimdos tyrimai

  • Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – vertinamas kiaušidžių rezervas, folikulų vystymasis ir gimdos būklė.

  • Histeroskopija – invazinė procedūra, leidžianti apžiūrėti gimdos ertmę ir pašalinti struktūrines anomalijas (polipus, miomas).

  • Endometriumo biopsija – gali būti atliekama norint nustatyti lėtinius gimdos gleivinės uždegimus ar implantacijos sutrikimus.

Kaip atliekami tyrimai?

Kraujo tyrimai – hormoniniai ir genetiniai tyrimai dažniausiai atliekami iš veninio kraujo mėginio.
Ultragarsiniai tyrimai – neinvaziniai, atliekami per pilvo sieną arba transvaginaliniu būdu.
Biopsija ir invaziniai tyrimai – kai kuriems tyrimams (pvz., endometriumo biopsijai ar histeroskopijai) gali prireikti nedidelės chirurginės procedūros.

Tyrimų nauda ir tolimesni sprendimai

🔹 Nustatomos konkrečios nevaisingumo priežastys, kas leidžia pasirinkti efektyviausią gydymo strategiją.
🔹 Anksti aptinkami hormoniniai, genetiniai ar struktūriniai sutrikimai.
🔹 Leidžia įvertinti galimybes pastoti natūraliai ar pasitelkti pagalbinio apvaisinimo metodus (IVF, IUI).
🔹 Suteikia galimybę sumažinti persileidimų riziką ir pagerinti nėštumo baigtis.

Apibendrinimas

Moterų nevaisingumo priežasčių tyrimai yra esminis žingsnis diagnozuojant reprodukcinius sutrikimus ir kuriant individualų gydymo planą. Hormoniniai, genetiniai, imunologiniai bei anatominiai tyrimai suteikia išsamų supratimą apie vaisingumo būklę ir leidžia parinkti tinkamiausias medicinines intervencijas.